Australijos Olimpiados komandos nariai gaus nemokamus prezervatyvus RIO Olimpinėse žaidynėse Brazilijoje

Australijos Olimpinis komitetas imasi eksremalių saugumo priemonių per būsimas vasaros Olimpines žaidynes Brazilijoje, Rio mieste. Australijos visiems sportininkams prieš žaidynes, Lifestyles prezervatyvai kompanija išdalins specialius dvigubos apsaugos prezervatyvus sportininkams, kad sumažintų galimus užsikrėtimus Zikos virusu.

Primename, kad jau senai buvo gydytojų ir mokslininkų nustatyta, kad pavojingas Zikos virusas plinta ir lytinių santykiu metu. Dėl šios priežasties kyla labai didelis susirūpinimas Brazilijos Olimpijados rengėjams ir viesiems svečiams. Ne paslaptis, kad Olimpinių žaidyniu metu suvažiuoja daug jaunų sportininkų iš viso Pasaaulio, vyrauja gera nuotaika, vakarėliai ir užsimezga ne vienas romanas ar tiesiog atsitiktiniai lytiniai santykiai.

Jau anksčiau Olimpinis komitetas pareiškė, kad visame RIO olimpiniame miestelyje, bus patalpinti prezervatyvų nemokami automatai su 450.000 prezervatyvų. Iš jų 350.000 prezervatyvų bus vyriški ir 100.000 vienetų moteriškų prezervatyvų. Be to, dar šiussoe automatuose bus galima įsigyti ir nemokamų lubrikanto meginėlių

Nemokami prezervatyvai Olipiada, Brazilija
Nemokami prezervatyvai Olipiada, Brazilija

Kaip pabrėžia Australijos spauda, šie papildomi nemokami 1500 prezervatyvai bus lubrikuoti specialiu antivirusiniu lubrikantu. Taip pat Australijos olimpinis komitetas Zikos viruso plitimo, pareiškė, kad visi 134 sportininkai po žaidynių bus tikrinami kraujo specialiais testais nustatyti ar nėra Zikos viruso pėdsakų.

Primename, kad nesneiai buvo nustatytas pirmas Zikos virusus užsikrėtes Vokietijos pilietis Vokietijoje.

Lietuvos gyventojų žinios apie lytiškai plintančias infekcijas labai žemas

Gyventojų informuotumas apie lytiškai plintančias infekcijas – apklausos rezultatai

            Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) gali tapti nevaisingumo priežastimi. Apie tai žino daugiau negu pusė (65 proc.) Lietuvos gyventojų, – parodė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Visgi, nemaža dalis – beveik trečdalis (28 proc.), gyventojų to nežino. Pagal lytį šiuo klausimu geriau informuotos moterys, nei vyrai.

Paklausus Lietuvos gyventojų, ar pastovaus partnerio turėjimas visiškai apsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų, 34 proc. su tokiu teiginiu sutiko, 47 proc. – nesutiko, o 16 proc. buvo „sunku pasakyti“. Vyrų, manančių, kad pastovaus partnerio turėjimas visiškai apsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų buvo šiek tiek daugiau nei moterų: atitinkamai 40 proc. ir 34 proc.

Dauguma (71proc.) gyventojų žino, kad kontraceptinės tabletės visiškai  neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI); du trečdaliai gyventojų žino, kad  negalima  užsikrėsti LPI baseinuose arba naudojantis bendra vonia. Paklausus gyventojų, ar prezervatyvai 100 proc. apsaugo nuo LPI, penktadalis manė teigiamai, 60 proc. – su šiuo teiginiu nesutiko ir 16 proc. buvo „sunku pasakyti“. Šia apsaugos priemone kiek daugiau pasitiki vyrai, nei moterys.

Nors didžioji dalis gyventojų yra pakankamai informuoti, kad prezervatyvai mažina riziką užsikrėsti LPI, visgi dalis gyventojų klaidingai mano, kad hormoninė kontracepcija, spermicidai, nutrauktas lytinis aktas, vaisingų dienų skaičiavimas ar apsiprausimas po lytinio akto gali apsaugoti nuo LPI. Apie tai, kurios priemonės neapsaugo nuo LPI geriau žino moterys.

Du trečdaliai, apklausoje dalyvavusių gyventojų žino, kad kartą persirgus lytiškai plintančia infekcija imunitetas nesusidaro ir ta pačia liga galima užsikrėsti pakartotinai; tačiau penktadalis respondentų to nežino. Tiek vyrų, tiek moterų informuotumas šiuo klausimu panašus, tačiau jaunimo amžiaus (15-29 m.) grupėje informuotumas, palyginus su kitomis amžiaus grupėmis, buvo žemesnis.

Apklausos duomenimis, 13 proc. gyventojų nurodė, kad yra sirgę LPI, tačiau dauguma – nesirgę.

Daugiau informacijos apie lytiškai plintančių infekcijų profilaktiką galima rasti  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras interneto svetainėje (www.ulac.lt)

Pranešimą parengė ULAC ŽIV/AIDS, LPI ir hepatitų priežiūros skyrius

 

Šaltinis: http://sc.bns.lt/view/item.php?id=187038